Puslapio meniu

STRUKTŪRA IR KONTAKTAI

VEIKLA

PASLAUGOS

Kalendorius
Susisiekite
Jus sveikina Viešoji įstaiga Sangrūdos ambulatorija

 

amb.jpg

Medicinos įstaiga
 Sangrūda, Mokyklos g.26, Sangrūdos sen., LT-69265 Kalvarijos sav.

Juridinio asmens kodas 166056470

Telefonas (8~343) 64 223, mob. 8 656 52 377
el. paštas ambulatorija@sangruda.lt
svetainė  :  http://www.ambulatorija.sangruda.lt
 
Svarbu!

image011.jpgKaip saugiai elgtis prie geležinkelio bėgių

 

Geležinkelio kelius pereikite tik tam skirtose vietose:

  • Pėsčiųjų perėja;
  • Pėsčiųjų tiltais;
  • Požeminiais tuneliais;
  • Pervažose.

 Pervažose:

  • Privažiavę (priėję) pervažą, atidžiai stebėkite šviesoforą, užtvaro padėtį (jeigu toks yra), važiuojančius traukinius, klausykite garsinės signalizacijos signalus;
  • Neikite ir nevažiuokite per pervažą neįsitikinę, kad pravažiavus vienos krypties traukiniui, gretimu keliu neartėja priešingos krypties traukinys;
  • Nevažiuokite ir neikite per pervažą degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui.

 Geležinkelio stotyse ir traukiniuose:

  • Geležinkelio stotyse, atvykstant ar išvykstant traukiniui, peronuose nestovėkite šalia geležinkelio bėgių artimesniu nei 0,5 m. atstumu;
  • Nebėgiokite, neišdykaukite, nevažinėkite dviračiu geležinkelio stočių peronuose;
  • Saugokite savo asmeninius daiktus bei bagažą, nepalikite jų be priežiūros geležinkelio stočių keleivių rūmuose, peronuose bei traukiniuose.

 Prieš eidami į geležinkelio stočių ar pageležinkelės juostos teritorijas, prisiminkite, kad:

  • Traukiniai visada turi pirmumo teisę prieš kitas transporto priemones ir pėsčiuosius;
  • Traukiniai negali aplenkti kliūties, apvažiuoti kaip automobilis;
  • Dėl didelės masės traukinių stabdymo kelias labai ilgas (iki 1500 m.).

 Tapstočiuose ir stotyse:

  • Nevaikščiokite geležinkelio bėgiais ir tarpukeliais;
  • Pereidami geležinkelio bėgius leistinose vietose, stebėkite, ar nesiartina traukinys;
  • Pamatę ar išgirdę besiartinantį traukinį, pasitraukite nuo geležinkelio bėgių ne mažesniu kaip 5 m. atstumu.

Taip pat skaitykite:
https://gervis.vgi.lt/


Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos informacija
 
3 naujienos


Visuomenės sveikatos specialistai nuolat įspėja apie neigiamą šiukšlių įtaką mus supančiai aplinkai. Gyventojų išmesti vaistai ypač pavojingi žmonių sveikatai – jie yra viena iš dažnai pasitaikančių visų apsinuodijimų priežasčių. Tinkamai nesutvarkant gyventojams nereikalingų vaistų, o tiesiog išmetant juos į šiukšlių dėžes, ne tik teršiama aplinka, bet ir rizikuojama žmonių sveikata ir gyvybe. Todėl, siekdami apsaugoti visuomenės ir aplinkos sveikatą, pasibaigusio galiojimo termino, nereikalingus vaistus turėtume atiduoti vaistinėms, kurios perduotų šias atliekas jas tvarkančioms įmonėms.

„Labai svarbu, kad žmonės racionaliai vartotų vaistus, nekauptų jų atsargų, o pasibaigusio galiojimo vaistus neštų į vaistinę, kuri pasirūpins jų utilizavimu, – teigia Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento direktorė Gita Krukienė. – Elkimės atsakingai ir su savo, ir su savo aplinkos sveikata“.

Vaistai, kaip ir bet kurios kitos cheminės medžiagos, netinkamai naudojamos ar blogai tvarkomos, gali kelti rimtą grėsmę mūsų sveikatai bei neigiamai veikti aplinką. Dažnai tos pačios savybės, kurios daro vaistą naudingu, netinkamai jį vartojant ar tvarkant, padaro pavojingu. Pasibaigusio tinkamumo vartoti vaistų bei kitų cheminių medžiagų namuose turėjimas didina apsinuodijimų riziką. Jei šias atliekas kartu su kitomis šiukšlėmis išmetame į tam skirtus konteinerius, tai padidina tikimybę, kad pakliuvusios po žeme, jos sukels aplinkosauginių problemų ar jomis gali apsinuodyti atsitiktiniai žmones (vaikai, benamiai žmonės ir kt.). Vaistų išpylimas į kanalizaciją reiškia, kad jie galiausiai pateks į visuomeninį vandentiekį, kas dar labiau padidina aplinkos užterštumą.

Sveikatos apsaugos ministerija kviečia visus atsakingai rūpintis savo ir savo aplinkos sveikata, racionaliai vartoti vaistus bei visus nevartojamus ar pasibaigusio galiojimo vaistus nešti į vaistines.

LR Sveikatos apsaugos ministerijos informacija

... / ...


Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, lėtinės neinfekcinės ligos yra aktuali sveikatos problema, o šių ligų prevencija yra prioritetinė sveikatos politikos sritis. Siekiant sumažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą nuo 2004 metų pradėtos vykdyti įvairios ligų prevencinės programos. Šios programos yra finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.

Šiuo metu Lietuvoje yra vykdomos šešios Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis finansuojamos prevencinės programos:

1.    Krūties vėžio prevencinė programa (skirta 50 – 69 metų amžiaus moterims vieną kartą per dvejus metus). Patikros metu nemokamai atliekamas krūtų rentgenologinis tyrimas, t.y. mamograma. Jei diagnozuojamos ir pradedamos gydyti ankstyvųjų stadijų navikinės krūtų ligos, gydymas būna efektyvesnis. Net 95 proc. moterų, sergančių pirmosios stadijos krūties vėžiu, visiškai išgyja. Dėl nukreipimo atlikti mamogramą reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.

2. Gimdos kaklelio prevencinė programa (skirta 25 – 60 metų amžiaus moterims vieną kartą per trejus metus). Patikros metu yra atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas ne menstruacijų metu, tinkamiausias laikas yra 10 – 20 menstruacinio ciklo diena. Anksti diagnozavus ir pradėjus gydyti gimdos kaklelio vėžį, keturi penktadaliai juo sergančių moterų gali pasveikti.

3. Priešinės liaukos (prostatos) vėžio prevencinė programa (skirta 50 – 75 metų amžiaus bei vyrams nuo 45 metų amžiaus, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu, programos priemonės taikomos vieną kartą per dvejus metus). Dėl dalyvavimo programoje reikia kreiptis pas savo šeimos gydytoją, kuris paskirs atlikti kraujo tyrimą, kuris parodys prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje.

4. Storosios žarnos vėžio prevencinė programa (skirta 50 – 74 metų amžiaus asmenims vieną kartą per dvejus metus). Dėl dalyvavimo programoje reikia kreiptis pas savo šeimos gydytoją, kuris paskirs atlikti nemokamą slapto kraujavimo išmatose testą (iFOBT).

5. Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa (skirta 40 – 55 metų amžiaus vyrams ir  50 – 65 metų amžiaus moterims vieną kartą per metus). Dėl dalyvavimo programoje pacientai turi kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris nustato rizikos veiksnius. Patikros metu yra nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma, kalbama apie širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos priemones bei patariama, kaip stiprinti ir saugoti sveikatą.

6.  Vaikų dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa (skirta 6 – 14 metų vaikams). Dėl dalyvavimo programoje reikia kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Dantų dengimą silantais atlieka gydytojas odontologas su padėjėjais arba burnos higienistas. Silantais dengiami tik nesugedę nuolatiniai dantys.

Yra svarbu nepamiršti, kad kiekvieno žmogaus sveikata priklauso ne tik nuo sveikatos priežiūros įstaigų, bet ir nuo paties žmogaus aktyvumo ir požiūrio į sveikatą. Tad reikia kad pats žmogus rūpintųsi savo sveikata, o ligų prevencijos programos padės tai daryti nemokamai.

Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro informacija

... / ...


Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis (ULAC), sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje sparčiai didėja ir 2-ąją šių metų savaitę sergamumo rodiklis siekė 96,2 atv./10 tūkst. gyventojų (sergamumas laikomas epideminiu, kai rodiklis siekia 100 atv./10 tūkst. gyventojų). Marijampolės apskrityje šis rodiklis siekia 78,01 atv./10 tūkst. gyventojų.

Kokie yra gripo simptomai?
Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.

Kaip apsisaugoti nuo gripo?
Skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų.

Be to, žiemos metu žmonės labai daug laiko praleidžia uždarose patalpose, kur yra puikios sąlygos plisti gripo virusui. Dėl to rekomenduojama:
• Dažnai plauti rankas; • Vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis;
• Vengti masinio žmonių susibūrimo vietų;
• Kosint ir čiaudint prisidengti burną;
• Neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos;
• Gerai vėdinti patalpas;
• Susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, gerti daug skysčių, likti namuose.

... / ...


 
Paieška



Balsavimas
Ar Jūs nuolat tikrinatės savo sveikatą?
 
Taip!
Man nesvarbu!
Ne!
Rezultatai
Skaitliukas

   lankytojai

   reg. lank.

^ į viršų ^